.png)
Nors OMC pasaulio čempionas Paryžiuje praūžė prieš kelis mėnesius, nepamirštami įspūdžiai lieka iki šiol. Lietuvos komandos atstovės Brigitos Činikienės laimėtas aukso medalis antakių formavimo ir dažymo rungtyje buvo pirmasis paskelbtas laimėjimas. Jis suteikė ne tik džiaugsmo meistrei, bet ir vilties, kad viskas įmanoma, visai KIGSA komandai.
Kaunietės B. Činikienės profesinis kelias prasidėjo prieš 20 metų. Sveikiname meistrę su solidžiu laimėjimu ir kalbiname apie jos veiklą ir čempionatą.
Brigita, kaip jums sekėsi siekti profesinių aukštumų?
Puikiai pamenu tuos laikus. Tai, ką turime dabar, stipriai skiriasi nuo to, ką turėjome tada. Visada ieškojau naujovių, teko daug informacijos ieškotis iš kolegių svetur. Taip pildžiau žinias. Dabar jauniems meistrams lengviau. Jie gauna jau paruoštą teorinę informaciją, praktikuojasi su geriausiais rinkoje aparatais, priemonėmis.
Po ilgo darbo su klientėmis nusprendžiau savo žinias perteikti mokinėms, tad tapau trenere. Smagu, kai pagalvoju, kad jau nebesuskaičiuoju savo mokinių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Laukiu ir tikiuosi, kada kuri nors iš mokinių mane pranoks. Visoms to nuoširdžiai linkiu.
Mano darbe svarbu suprasti, kad turiu daugybę kolegų, bet jokiu būdu ne konkurentų. Džiaugiuosi prisidėjusi prie didelės komandos – Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos. Gailiuosi tik vieno – kad to nepadariau prieš 15 metų. Esu įsitikinusi, kad niekas gyvenime nevyksta be reikalo.
Taigi nusprendėte darbą su klientėmis ir mokinėmis paįvairinti konkursais?
Viešėdama Škotijoje, pamačiau skrajutę su konkurso informacija. Nedvejodama užpildžiau anketą. Pirmą kartą sudalyvavusi nuotoliniame Škotijos čempionate, antakių dažymo ir korekcijos rungtyje pelniau auksą. Po metų dar kartą išbandžiau jėgas tame pačiame konkurse – antakių laminavimo kategorijoje. Tada laimėjau sidabrą. Pajutau, kas yra azartas. Tik pagalvojau, kad šį kartą reikia jėgas bandyti su modeliu čempionate Lietuvoje. 2022 m. dalyvavau LAČ. Tačiau buvau užrietusi nosį – maniau, kad esu stipri meistrė, tai ruoštis čempionatui net minčių neturėjau. Tik po to supratau, kad tai labai svarbu. Vis dėlto man ir čia pasisekė – vyriškų antakių kategorijoje laimėjau 3 vietą. Taip atsivėrė kelias į dar platesnius vandenis. Tylios svajonės sudalyvauti OMC pasaulio čempionate tapo realybe.
Įvykdyti visus pasaulio čempionato kriterijus tikriausiai buvo nemažas iššūkis?
Pakviesta Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos kartu vykti su pačiais geriausiais Lietuvos meistrais ir atstovauti Lietuvai, pradėjau dėliotis planus, įtemptai treniruotis. Įsiklausiau į kolegių patarimus, savo trenerių Dalios Gečienės, Elonos Misiūnienės įžvalgas, nuoširdžiai dirbau per visas pamokas. Mano modelis buvo mano dukra, tad treniruotės vyko įvairiose vietose, neskaičiuojant laiko. Negailėjau nei savęs, nei laiko treniruotėms, norėjau viską atlikti tobulai. Pasirengimas truko pusę metų, bet buvo verta kiekviena minutė. Vykau į Paryžių su nusiteikimu laimėti prizinę vietą ir iš arti pajusti tą aurą – ji nereali!
Tai koks tas jausmas konkurso aikštelėje?
Startavus mano rungčiai, pamenu, susitelkiau tik į darbą – aplink nieko nemačiau, negirdėjau. Baigiau likus 10 minučių iki rungties pabaigos, o tada užplūdo ir jausmų banga, ir ramybė. Palikau savo dukrą (modelį) ir palinkėjau sėkmės, tardama: „Aš savo darbą atlikau, dabar tavo laikas.“ Pasibaigus teisėjų laikui, bėgau apkabinti modelio ir pažvelgti kitomis akimis savo darbą. Man jis labai patiko. Tuomet liko laukti, kol bus paskelbti laimėtojai. Laikas slinko labai iš lėto.
Tačiau laukimas baigėsi aukso medaliu.
Kaip jau minėjau, tikėjausi prizinės vietos. Bet kai neišgirdau Lietuvos vardo iki antros vietos, nusivyliau ir maniau, kad nepavyko, nuvyliau treneres, save. Todėl kai po kelių sekundžių išgirdau savo šalies vardą, pasišiaušė oda ir ėmiau verkti džiaugsmo ašaromis. Man tai – didžiulis įvertinimas, didžiausias pasiekimas per 20 metų. Tai tik įrodo, kad svajonės pildosi, jei tik su jomis dirbi.
Nuotraukos iš asmeninio albumo.