Nauja Erikos aistra – gėlynai

Susidomėję kirpėjos-stilistės Erikos Vasiljevos Novickajos socialiniuose tinkluose keliamu turiniu, nutarėme ją pakalbinti apie tai, kaip ji kuria savo svajonių gėlyną. Paprašėme Erikos papasakoti daugiau apie šį hobį, kuris atsirado prieš dvejus metus ir dabar tam ji skiria 6 arų sodo sklypą.

Kirpėja-stilistė Erika Vasiljeva Novickaja

Kaip atsirado susidomėjimas apželdinti sklypą gėlynais?

Mūsų sodo sklype auga visžaliai augalai, pušys. Ten gyvena mano mama. Tų augalų nereikia prižiūrėti, darbų beveik nėra ir tai visiškai mus tenkino. Bet, žinote, kaip darbe būna... Turėjau klientę, kuri vis man rodydavo savo gėlių nuotraukas, džiaugdavosi jų skleidžiamu grožiu. Pasidžiaugdavau kartu, bet pati sau pagalvodavau, kad tai ne man ir aš neturiu, kur tokių gėlių auginti. Vieną dieną išgirdome apie parduodamą gretimą sklypą ir jį įsigijome. Tada man kirbtelėjo mintis, kad štai čia aš galiu eksperimentuoti – auginti gėles ir kurti poilsio zonas.

Ar iš karto žinojote, ką daryti?

Oi, ne :) ! Pradėjau domėtis gėlynais, aiškintis, kaip viskas daroma, rinkau informaciją iš visur. Labai norėjau viską įrengti greitai, nebrangiai ir efektyviai – kad atrodytų, lyg viskas gyvuoja jau seniai. Pirmąsias poilsio zonas įrengiau per septynis mėnesius. Derinau augalus, skirsčiau plotus. Tiesiog taip pamėgau gėles, kad nebegalėjau praeiti nė pro vieną parduotuvę neišsirinkusi sau patinkančių. Nors buvo ir klaidų, bet manęs tai negąsdino.

Kiek laiko skyrėte gėlynams? Kirpėjos darbas juk fizinis, reikalauja daug jėgų, kaip dar jų atsirasdavo darbui sode?

Jėgų reikia tikrai nemažai, nes visus darbus pati dariau: tiek žemės velėną nukasti, tiek žvyrą karučiais vežti. Kai tik likdavo laiko nuo kirpėjos darbo, lėkdavau į sodą, kad tik greičiau viską sukurčiau. Išties pavargdavau, bet tas prisilietimas prie žemės pakrauna emociškai. Darbe su klientais išsikrauni, o čia tarsi terapija.

Kada pradėjote dalintis socialiniuose tinkluose apie savo gėlyną?

Priežastis buvo ta, kad man filmuotis, kalbėti į kamerą yra didelis stresas. Tai buvo puikus būdas pramokti būti drąsesnei, o kartu ir užfiksuoti, kur kokie augalai sodinami, kaip atrodo zona prieš ir po. Įtraukdavau po truputį ir save į kadrą, mokiausi montuoti. Pamačiau, kad ir klientėms patinka stebėti, atsirado daugiau sekėjų.

Gal norėtumėte pasimokyti apie gėlynų kūrimą?

Svarbu turėti gerą bazę kaip ir kiekviename amate, o po to jau gali eksperimentuoti. Mano sodas yra mano seminarų vieta, kuriame aš mokausi iš klaidų ir visai nebijau jų taisyti.

Ar jau turite mėgstamiausias gėles?

Man patinka verbena, levanda, katažolė, visžaliai augalai, kuriems nereikia daug priežiūros. Norisi pasilikti laiko ir gėrėtis įrengtais gėlynais, ne tik juos prižiūrėti. Mėgstu ir pasimerkti nuskintų gėlių, bet didžiuma turi likti sode :)

Nuotraukos iš asmeninio archyvo.