PONAS ALIGATORIUS atvėrė duris

Sausio pabaigoje Vilniuje duris atvėrė neįprasto pavadinimo barzdaskučių kalvė PONAS ALIGATORIUS. Salono įkūrėjas Gediminas Kuica pasakoja, kaip gimė toks pavadinimas ir kaip sukūrė 103 kv. metrų erdvę su aštuoniomis darbo vietomis.

„Antrasis mano barbershopas Osle buvo pavadintas „Alligator Barbers and Academy“. Lietuvoje norėjosi gimtos kalbos. Tad „Ponas Aligatorius“ skamba solidžiai ir lengvai verčiamas į anglų kalbą. Na, o pirmtakas gimė organiškai. Kuriant barberinę spalvų gama buvo žalia, dekoras – skirtingų spalvų, turinčių asociacijų su džiunglėmis. Proceso metu pas vieną antikvarą aptikau mažo aligatoriaus iškamšą. Ją įsigijau kaip talismaną, o su juo kartu atsirado ir pavadinimas. Kodėl ne „Alligator Barbers“? Prireikė metų susivokti, kad viskas buvo mano pasąmonėje. Vaizdiniai iš vaikystės: gaudydavau driežus, lipdydavau krokodilus iš plastilino, niekada nepraleisdavau Steve’o Irwino, gaudžiusio reptilijas, laidų. Ir tada suprantu, kad niekas nevyksta be priežasties, visa, kas mus supa, yra mumyse.“

Salonas įsikūrė Žalgirio gatvėje, beveik pačiame sostinės centre. Kodėl būtent čia?

Lokaciją rinkausi ganėtinai ilgai. Dar tik pusantrų metų, kaip gyvenu Lietuvoje po 12 metų emigracijos, tad rinkdamas vietą salonui dariau namų darbus stebėdamas veiksmą Vilniaus mieste: patogus susisiekimas, automobilių statymas, vietos matomumas bet kuriuo paros metu. Ir štai – atsiradau miesto širdyje.

Interjerą kūrėte pats ar samdėte dizainerį?

Interjerą kūriau pats, prisimindamas pastarąsias dvi įkurtas vietas ir apibendrindamas, ką galiu geriau padaryti, sujungti tarpusavyje. Interjeras perteikia mane, kas esu, kaip jaučiuosi ir ką noriu transliuoti aplinkai.

Kokios spalvos vyrauja interjere?

Spalvos tamsios, lengvos, nevarginančios, kuriančios jaukumą. Pagrindinės spalvos: juoda ir samanų, pridedant deginto medžio akcentų.

Kokį stilių siekėte perteikti?

Vyrišką, „southern west“, „american bikers“, barberinių ir baro stilistiką su grubesnėmis detalėmis. Nėra tobulų detalių, linijų, žemiškas netobulas tobulumas. Mane patį labiausiai džiugina tai, kad kiekvieną detalę iki paskutinio varžtelio įgyvendinau pats. Kad vieta ir jos akcentai turi sielą ir įkūnija meilę tam, ką darau.

Kokie akcentai pagyvina erdvę?

Degintas medis, metalo apkaustai, grubūs varžtai, aksesuarai, iškamšos, elnio ir stirnų ragai, retro čiaupas, statinės. Klasikos ir modernaus minimalizmo žaismas, asmeninis klasikinis motociklas, antikvariniai aksesuarai, laimėtų čempionatų taurės ir trofėjai.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo.