Vertiname / 2025 m. nr. 8

Visų pirma – dažymo kaina. Jei dažymo kainos neaptariate iš karto, klientas iki pat paslaugos pabaigos jaučia įtampą. Baiminasi, kad gali neužtekti grynųjų, nes tikrai ne visuose salonuose galima atsiskaityti kortele. Sakysite – kirpėjas pasiūlo padaryti pavedimą. Bet tai taip pat nelabai priimtina. Žinau, kad meistrui sunku pasakyti tiksliai, kiek bus sunaudota dažų, apibūdinti technikos sudėtingumą, bet vis dėlto reikėtų apsibrėžti kažkokius rėmus. Tai apramins klientą.

Antra – papildomų paslaugų pasiūlymai. Šiais laikais yra įvairiausių priemonių plaukams atgaivinti po dažymo, plauko ilgio tonavimų. Visa tai reikėtų tinkamai pasiūlyti klientui, pristatant paslaugos naudą ir kainą.

Trečia – tinkamas dažų nuplovimas. Tai svarbiausias dalykas, kurį norėčiau pabrėžti. Kai jau atrodo, kad paslauga atlikta, dažnai meistras paskuba ir klientui ant odos lieka dažų. Tai net ir nealergiškam žmogui gali sudirginti odą. Pastaruoju metu po kiekvieno dažymo grįžus namo kyla didžiausias noras eiti plauti plaukų. Tikiu, kad taip yra ne man vienai. Bet dažniausiai gaila atsisakyti meistro suformuotos šukuosenos, tad tenka dar kelias dienas jausti dažų likučių keliamą niežėjimą. Dažnai klientai pagalvoja, kad buvo naudoti agresyvūs dažai, ir ieško kitų gamintojų. Tačiau iš tikrųjų būtų užtekę, kad meistras daugiau laiko skirtų dažams nuplauti ir parinktų tinkamą šampūną. O gal net užklausti, ką klientas jaučia. Manęs nė karto nėra paklausę, bet aš dabar jau pati paprašau dar kartą perplauti, jei nejaučiu, kad oda gaivi, ar sunkiai plovyklėje prieinamose vietose likusius dažus. Juk geras dažymas yra ne tik tinkamai užtepti dažai, bet ir tinkamai užbaigta paslauga.

„Hair & Beauty profesionalams“ redaktorė