.png)
Patyrusio specialisto karjeroje neretai atsiranda poreikis pasidalinti savo žiniomis su kitais, bendradarbiauti su profesionalams skirtais prekės ženklais, išbandyti ir pristatyti naujus jų kosmetikos produktus. Lektoriaus darbas reikalauja nemažai psichologinio pasiruošimo, todėl specialistui, įpratusiam dirbti mažame kolektyve, atsistoti prieš auditoriją gali tapti nelengvu iššūkiu. Kaip pasiruošti, kad seminaras pateisintų visus dalyvių lūkesčius, pataria kosmetologė, estetinės kosmetologijos ir dermatologijos centro „Aestheta“ vadovė Lina Varvarovskaja, kosmetologijos srityje dirbanti jau daugiau nei 15 metų.
Teoriniai seminarai
Kaip pateikti informaciją, kad klausytojams būtų įdomu?
Seminaro medžiagą stengiuosi išdėstyti profesionaliai, taip pat įterpiu nemažai pavyzdžių iš savo darbo patirties. Man svarbiausia, kad vesdama mokymus, aš pati gerai jausčiausi, būčiau užtikrinta, kad specialistams pasakiau viską, ką norėjau. Visuomet seminaras būna įdomesnis, kai dalyviai yra aktyvūs ir išsivysto diskusija. Taip paliečiami gilesni, platesni klausimai, kurie galbūt nebuvo kilę man pačiai ar kitiems specialistams. Dėl to, mano manymu, grupiniai mokymai kartais net naudingesni nei individualūs.
Kaip sekasi suvaldyti auditoriją, jeigu dalyvių žinios nėra vienodo lygio?
Mūsų rengiamuose seminaruose apsilanko ir jau daug metų dirbančios, ir pradedančios specialistės bei dar tik besimokančios studentės. Todėl suvaldyti auditoriją kartais tikrai nelengva. Iš dalyvių tenka sulaukti klausimų, komentarų, kurie nėra susiję su seminaro tema, atsiranda diskusijų veltui – jas tenka nutraukti. Tai tikrai trukdo darbui, stabdo seminaro eigą. Vis dėlto kosmetologai – kultūringi, intelektualūs specialistai, neveltui studijuojadami jie turi pereiti ir psichologijos kursą, todėl tokių konfliktinių situacijų pasitaiko retai.
Ar dalyviai turėtų žymėtis informaciją, o gal užtenka pasikliauti tik daloma medžiaga?
Prieš prasidedant mokymams visada išdaliname seminarinį paketą, kuriame išsamiai aprašyta nagrinėjama tema, specialistų prašymu mielai pasidalinu ir seminaro skaidrėmis. Nemažai dalyvių vis dar konspektuojasi, pasižymi punktais svarbiausią informaciją ir aš visada skatinu tą daryti, jeigu tai padeda geriau prisiminti ir įsisavinti žinias.
Kaip skiriasi specialistų požiūris į Lietuvos ir užsienio lektorius?
Negalėčiau išskirti, kad vieni ar kiti lektoriai yra vertinami labiau. Mano manymu, specialistai, rinkdamiesi mokymus, labiausiai atsižvelgia ne į trenerį, o į praktinę mokymų vertę, kokių naujų žinių jie įgaus, ar galės jas pritaikyti savo darbe atliekant procedūras, pristatant produktus klientams. Kosmetologams, kaip ir visiems grožio paslaugų teikėjams, laikas – pinigai, todėl jį būtina išnaudoti tinkamai. Jeigu seminaras teikia mažai naudos, geriau šį laisvą laiką išnaudoti kokybiškam poilsiui, juk daugelis šios srities specialistų dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro ir savaitgaliais.
Lietuvoje yra organizuojami tikrai labai stiprūs mokymai su užsienio lektoriais, mūsų įmonė taip pat nuolat bendradarbiauja su specialistais iš svetur. Vis dėlto dažniausiai tokie seminarai lieka labiau pristatomojo pobūdžio, nes į juos renkamos didesnės auditorijos, todėl yra daugiau triukšmo, bendravimas tampa nebe toks atviras ir šiltas. Be to, galima pakviesti labai stiprų užsienio trenerį, tačiau visa seminaro sėkmė priklausys ne nuo jo, o nuo vertėjo, kaip jis sugebės auditorijai perteikti lektoriaus žinias, ar pasakys esminę informaciją, reikalingą specialistams. Todėl net ir kruopščiai suplanavus renginį, neįmanoma užtikrinti jo kokybės.
Ar svarbu seminare akcentuoti produktų kainas, galimą uždarbį?
Reikėtų akcentuoti (juokiasi). Nemažai įmonių kosmetologus taip ir motyvuoja, tačiau aš savo seminaruose mažai apie tai kalbu. Kiek būtų galima uždirbti palieku spręsti patiems specialistams. Tenka pripažinti, kad nemažai kosmetologų trūksta verslumo žinių. Dirbdami jie pirmiausia galvoja ne apie pinigus, o apie klientą – geresniam rezultatui gali panaudoti daugiau kosmetikos produktų nei priklauso, vietoj vienos procedūros padaryti dvi ar net tris, o už viską paprašyti vidutinės kainos. Žinoma, tai turi tam tikros naudos, nes klientai jaučia, kai specialistas dirba atsidavęs, atveda jam naujų klientų, tačiau nemaža dalis nusiskriaudžia save finansiškai, kosmetologija jiems taip ir lieka labiau pomėgiu, o ne pajamų šaltiniu.
Praktiniai mokymai
Koks grupės dydis yra optimaliausias praktiniuose mokymuose?
Jeigu seminarą veda vienas asmuo, grupėje turėtų būti ne daugiau 6 žmonių. Taip pat dalyvių skaičius gali priklausyti ir nuo demonstruojamos procedūros, pavyzdžiui, mūsų įmonėje organizuojami blakstienų priauginimo kursai, juose meistrė dirba tik su 4 žmonėmis. Praktiniuose seminaruose viskas turi būti kruopščiai suplanuota, negali įsivyrauti chaosas – dalyvių skaičius turi būti toks, kad meistras galėtų visus sukontroliuoti, skirti pakankamai dėmesio kiekvienam, pamatyti ar mokiniai viską atlieka tinkamai.
Mokiniams leidžiate fotografuoti, filmuoti ar geriau koncentruotis į patį darbą?
Jeigu modelis sutinka, fotografuoti visada leidžiu, tačiau kosmetologėms naudingesnė yra filmuota medžiaga – taip galima daug kartų peržiūrėti procedūros atlikimo eigą, prisiminti svarbiausius etapus. Aš taip pat esu sukūrusi profesionalų grupę socialiniame tinkle Facebook, joje įkeliu vaizdo įrašus iš seminarų – juos ne tik gali peržiūrėti seminare dalyvavę specialistai, bet tai puikiai suveikia ir reklamos tikslais.
Kaip motyvuoti tuos, kurie gėdijasi eiti į praktinius seminarus?
Tokių atvejų tikrai pasitaiko, tačiau aš manau, kad praktinių seminarų kai kurie specialistai vengia ne dėl gėdos, o dėl įvairių baimių – kita aplinka, svetimi žmonės, jaudulys. Ypač daug baimės kosmetologėms kelia mezoterapijos procedūrų mokymai, kuriuose reikia atlikti įdūrimus į modelio veido odą. Savarankiškai dirbti visada yra ramiau, tačiau mokymai tam ir skirti, kad išbandytum, sužinotum darbo eigą, o vėliau jau galėtum tobulėti savarankiškai. Labai dažnai neišbandžiusios procedūros su treneriu, specialistės taip ir nepradeda su ja dirbti, būna, kad grįžta pasikartoti, tai ką jau buvo išgirdusios. Dėl to visada sakau, kad reikia dirbti čia ir dabar, be jokio gėdos ar baimės jausmo. Juk sunkumus įveikti lengviau kartu, grupėje nei vienam.
Asmeninio archyvo nuotr.