Kaune atvėrė duris „Frizierius“

Salono įkūrėja Jurgita Dragašienė

Pavadinimas „Frizierius“ turi seną ir simbolinę reikšmę. Žodžio ištakos siejamos su prancūzišku friser – „garbanoti plaukus“. Vėliau šis terminas paplito Vokietijoje, o XX a. pradžioje buvo vartojamas ir Lietuvoje. Frizieriumi anuomet buvo vadinamas gerbiamas, savo amatą gerai išmanantis plaukų meistras.

Salono pavadinimas, koncepcija ir interjeras papildo vienas kitą, kurdami vientisą grožio filosofiją. „Frizieriaus“ centre – meistras ir jo darbas. Todėl kuriant saloną daug dėmesio skirta tam, kad specialistui būtų suteiktas maksimalus komfortas, o savo dėmesį jis galėtų skirti klientui. Salono plotas – 152 kv. metrai. Jame įrengtos 8 darbo vietos, kuriose erdviai ir patogiai gali dirbti iki 16 meistrų: 5 kirpėjų darbo vietos ir 3 atskiri kabinetai, skirti įvairių grožio sričių specialistams.

Interjerą, erdvių išdėstymą ir funkcinį planą kūrė „KAI koncept“ architektė Agnė Kriaučiūnaitė.

Interjere industrinis stilius susitinka su lengvu art deco prieskoniu ir minimalizmu. Atviros lubų konstrukcijos, inžinerinės sistemos ir išsaugotos grubios faktūros kuria industrinį pagrindą, kurį sušvelnina šiltos spalvos, lenktos formos ir natūralaus medžio paviršiai.

Art deco pasirinktas neatsitiktinai – tai nuoroda į tarpukario Kauną, jo architektūrą, estetiką ir laikotarpį, kai didelis dėmesys buvo skiriamas meistrystei, kokybei bei išskirtinio dizaino baldams. Ši stilistika salone nėra atkartojama tiesiogiai – jos charakteris perteikiamas subtiliai, per geometriją, arkines formas, baldų siluetus ir atskiras interjero detales.

Spalvų paletė sąmoningai santūri: balti ir šviesūs paviršiai derinami su šiltu rusvai rausvu tonu, natūralaus medžio faktūra, juodais bei metalo elementais. Tokia gama leidžia išlaikyti interjerą švarų ir šiuolaikišką, tačiau ne sterilų.

Vienu pagrindinių interjero motyvų tapo lenktos formos ir arkos, pasikartojančios skirtingose salono zonose. Jas papildo grubios esamų konstrukcijų faktūros, atviros lubos, kryptinis apšvietimas, medžio paviršiai ir juodi grafiniai elementai.

Svarbiu akcentu tapo ir pats „Frizieriaus“ ženklas – jo stilistika organiškai įsilieja į interjerą ir pratęsia pasirinktą estetinę kryptį.

Interjere derinami specialiai erdvei projektuoti funkciniai baldai ir išraiškingesni, retro charakterį turintys elementai. Darbo zonose dominuoja natūralaus medžio faktūra, aiškios geometrinės formos ir praktiški paviršiai, o laukimo bei poilsio erdvėse atsiranda minkštesnių formų ir ryškesnio charakterio baldų.

Baldai čia nėra vien dekoratyvinė interjero dalis – jų pasirinkimą pirmiausia lėmė funkcija, meistro darbo ergonomika ir kliento komfortas.

• 

• 

• 

• 

• 

•